Kaip schema markup padeda svetainės SEO?

Kaip schema markup padeda svetainės SEO?

Nepaisant to, kad ir kokia išmani pasirodytų „Google“ sistema, tačiau iki šiol jai yra sunku suprasti apie ką iš tikrųjų yra analizuojamasis puslapis. Paprastai tariant, paieškos rezultatai yra demonstruojami pagal raktažodžius, o ne pagal turinį puslapyje, todėl kartais yra pateikiama netinkama informacija. Būtent čia ir į žaidimą įžengia schema markup. Pastaroji prie visų svetainės metaduomenų prideda papildinius, kurie leidžia suprasti sistemai apie ką iš tiesų yra ta svetainė. Tai tapo taip populiaru, kad nuo 2017-ųjų be šios schemos gyvuojantys puslapiai yra šiek tiek bauduojami, tai yra rečiau parodomi užklausų rezultatuose ir t.t.. Dar kitaip vadinami struktūrizuoti duomenys, kurie yra tarsi paieškos variklių kalbos dalis ir kuriuos yra labai sunku perteikti tai pačiai „Google“. Tai yra kodas, kuris padeda toms pačioms sistemoms lengviau perprasti svetainės turinį, o kartu tarsi padeda vartotojams pateikti kokybiškesnę bei tikslesnę informaciją.

Tęsiant apie struktūrizuotus duomenis, tai pastarieji gali būti naudojami įvairiausios informacijos žymėjimui, tai yra kažkokiam receptui, renginiui, organizacijai, vietai, produktui ar net fiziniam asmeniui. Kiekvienas tipas naudoja savitus duomenis tam, kad juos būtų lengviau atpažinti. Pavyzdžiui, tą pačią knygą galima pridėti prie meno, tačiau ji turės šiek tiek daugiau informacijos nei kažkoks populiarus paveikslas ir bus ištransliuota šiek tiek kitaip.

Kalbant kitais žodžiais, tai schema markup yra struktūrizuoti duomenys, kurie yra naudojami paieškos variklių kalboje. Visą tą semantinę kalbą galima apibūdinti labai paprastai, nes nesvarbu ar yra rašoma angliškai, ar lietuviškai, bet joje yra pateikiama kažkokia informacija. Pavyzdžiui, mes galbūt galėtume suprasti jeigu sakinyje yra praleisti tarpai, tarkime „geriausiautomobiliaiKaune“, bet paieškos variklis nesugeba to padaryti. Būtent ši schema padeda visą vartojamą kalbą perversti į tą, kurią „supranta“ kompiuteriai. Šiuo atveju, kompiuterio kalba yra paprasčiausias kodas, kuris padeda paieškos varikliui suprasti, kas yra tame puslapyje. Tai dažnai pasireiškia per „Google“ rezultatuose rodomus tekstus po pavadinimais. Gali būti, kad dalį šio reiškinio Jūs jau esate matę to net nesuprasdami. Tai gali būti įvairūs vertinimų balai, produkto ar paslaugos tipas, kaina, ar tie patys naujienų straipsniai, kurie iš karto pasirodo paieškos rezultatuose. Pateikiant tikslų pavyzdį, tai dažniausiai paieškos „Google“ sistemoje rezultatai yra rodomi tokia tvarka: pirmiausia galima pamatyti vertinimą žvaigždutėmis ir skelbimo datą. Būtent juos abu galima pridėti per „schema markup“.

Įdomu yra tai, kad šis reiškinys atsirado bendradarbiaujant didžiausioms paieškos sistemoms, tai yra „Google“, „Bing“, „Yandex“ ir „Yahoo!”. Būtent iš jų ir gimė svetainė „schema.org“, kurioje galima rasti pagrindinę informaciją apie visą šį reiškinį bei padeda parinkti pagrindinį turinį reikalingą aukščiau išvardintoms paieškos platformoms. Atsižvelgiant į platformą, kurią naudojate puslapio kūrimui, yra ne vienas būdas integruoti schema markup kaip papildinį. Pavyzdžiui, „Wordpress‘e“ galima pridėti paprasčiausius įskiepius, kurie atliks šį darbą. Kitais atvejais, skirtinguose svetainių koduose tai gali būti pridėta rankiniu būdu puslapio pradžioje ar HTML kode.

Ar „Schema Markup“ gali pakeisti „Open Graph“?

„Open Graph“ yra žymėjimo tipas, kurį naudoja socialinis tinklas „Facebook“, o tiksliau suprantamiau naršyklei bei paieškos varikliui pateikia informaciją arba pateikia jos aprašą. Tuo tarpu „schema“ perduoda išsamesnį sąrašą. Apskritai, ir vienas, ir kitas įrankiai tarsi atlieka tą pačią funkciją, tačiau nors juos ir galima bandyti naudoti kartu, bet „Open Graph“ niekada nepakeis Schema Markup.

Skaityti daugiau: Atgalinės nuorodos: kiekis ar kokybė?