Jeigu nesate naujokai skaitmeniniame pasaulyje ar bent kiek esate susipažinę su rinkodaros pagrindais, tai terminas neuromarketingas neturėtų būti negirdėtas. Tačiau ar apskritai žinote, kas tai yra, o dar svarbiau, kam to reikia? Žemiau pasidalinsime savo įžvalgomis, kurios apie šį reiškinį daugiau sužinoti, nes tai yra labai svarbi, ne tik vizualinė, bet ir su paieškos variklių optimizacija bei skaitmenie rinkodara susijusi metodika.
Mokslo pasaulyje net yra disciplina, kurios metu yra studijuojama kaip žmonių smegenys reaguoja į įvairius dirgiklius, kuriuos perduoda reklamos bei kitas su prekiniu ženklu susijusios žinutės. Mokslininkai atidžiai stebėdami smegenų veiklą, akių judesius ar net odos reakciją gali nustatyti, kaip potencialus vartotojas elgsis. Įvairios neurorinkodaros technikos bei triukai yra naudojami tam, kad būtų galima pakreipti vartotojo elgesį pirkimo metu į reikiamą pusę. Savaime suprantama, kad tai padeda daryti įtaką galutiniam pirkėjo sprendimui. Naudojant įvairius mokslinius bei marketingo įrankius galima atrasti ne tik skaičiais paremtus, tačiau ir lengvai patikrinamus rezultatus. Net galima teigti, kad didžioji dalis pirkimų yra impulsyvūs ir mažai apgalvoti.
Atrodytų, jog net sunku ginčytis, kad pirkdami vadovaujamės emocijomis, tačiau jas beveik visada galima perlenkti į pardavėjo naudą. Todėl jų kontrolė bei korekcijos yra ypač svarbios atliekant SEO ir svetainės dizaino darbus. Savo projektuose taip pat stengiamės daryti įtaką lankytojams naudodami įvairias technikas, paveikslus ar net paprasčiausius tekstus tam, kad galutinis jų pasirinkimas būtumėte Jūs, o ne Jūsų konkurentai.
Mokslininkai, kurie tiria žmonių elgesį ar net rimtesni reklamos specialistai puikiai žino, kad spalvos turi specialią rolę, kai yra kalbama apie vartotojų mąstyseną, elgesį ir jausmus. Tačiau čia iki galo nėra aišku, ar čia pirmąją role groja paprasčiausia gaujos jausmas, ar įgimti instinktai, bet galutinis rezultatas beveik visada išlieka toks pat. Žmonės yra pratę į įvairius dirgiklius, o kartu ir spalvas reaguoti vienodai.
Taip, spalva gali būti puikus dirgiklis, kuris gali iššaukti vieną ar kitą emociją. Pavyzdžiui, viena iš ryškiausių ir dinamiškiausių spalvų, raudona, suteikia užtikrintumo, energingumo, susidomėjimo, jėgos ar net lyderystės jausmus. Tuo tarpu, ne tokia aštri, oranžinė, suteikia draugiškumo, jaukumo ar net energingumo pojūtį. Mokslininkai teigia, kad žmonės dažnai šią spalvą asocijuoja su sėkme, kūrybiškumu, šiluma, laime ar net laisve. Todėl neretai apie įmonę galima spręsti pagal jos pasirinktą spalvų paletę ir taip suprasti, kokią žinutę ji nori perduoti savo vartotojams.
Iš rinkodaros pusės, tai pat galima įžvelgti kitą neuromokslų traktuojamą aspektą, tai yra baimę prarasti. Paprasčiausiai, tai galima apibūdinti kaip galimybę pražiopsoti netikėtai pasirodžiusią progą. Šį aspektą drąsiai galima priskirti prie žmogiškųjų instinktų ir dažnai rimtesni rinkodaros specialistai būtent šį jį stengiasi išnaudoti. Savaime suprantama, kad šiais laikais toks požiūris yra ganėtinai banalus, bet nori ar nenori, tai vis tiek veikia. Greičiausiai toks elgesys pasirodys net šiek tiek antžmogiškas, bet šios žmogiškosios būsenos tinkamas išnaudojimas gali padėti daryti milžiniškus stebuklus, kai yra kalbama apie skaitmeninę rinkodarą. Net jeigu potencialus vartotojas turi nedidelį norą įsigyti taip reklamuojamą prekę, tačiau atsiradusi galima baimė prarasti gautą pasiūlymą, gali padėti jam padaryti spontanišką pirkimą ar bent jau suteiks daugiau vilčių, kad jis bent jau juo pasidomės.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad žmonių elgesys yra ganėtinai primityvus, nes jie yra linkę elgtis taip, kaip elgiasi jų pažystami. Noras būti pripažintiems kitų grupės narių yra labai primityvus, tačiau supratimas, kad didesnis saugumas yra jaučiamas tada, kai panašiai elgiasi dauguma. Todėl rekomendacijos arba paprasčiausias turimų klientų parodymas gali suteikti pastarąjį jausmą. Žinoma, kad šiais laikais tuo yra net šiek tiek piktnaudžiaujama, bet taip elgiasi visi.
Visi žmonės yra būtybės su emociniu intelektu ir nesvarbu, ar mes tam lengvai pasiduodame, ar ne, bet tai yra pagrindinis aspektas, kuris mus skiria nuo mašinų. Visi šie aspektai, kuriuos išvardinome yra nuolatos naudojami rinkodaroje. Neuromokslu paremti metodai gali padėti sulaukti atgalinio ryšio iš pageidaujamos auditorijos ir padėti pakreipti ją į norimą pusę. Visi jie vienaip ar kitaip veikia vartotojo emocinę reakciją ir kartais subtiliai nukreipia jį galutinio sprendimo link.
Kiekvienas iš mūsų tikriausiai gali prisiminti ne vieną kartą, kai nusipirko tai, ko atrodytų visiškai nereikia ir atrodytų, kad pastarasis sprendimas buvo visiškai nelogiškas. Galbūt tai yra prietaisas, kuris neatlieka jokios svarbios funkcijos kasdieniniame gyvenime arba jis buvo atnaujintas į naujesnę versiją, nors ir senoji veikė kuo puikiausiai. Dabar iškyla klausimas „kodėl buvo įsigytas daiktas, kurio mums visiškai nereikėjo?“. Atsakymas į jį yra labai paprastas: emocijos turi ženkliai didesnę įtaką mūsų gyvenime, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jeigu visus pirkimus atliktume tik remdamiesi logika, tai greičiausiai dabar vis dar vaikščiotume basomis ir apsidengę kokia nors skepeta, tačiau realybėje taip juk nėra. Pagal viską, kas buvo išvardinta aukščiau, galima teigti, kad emocijos gyvenime ir pardavimuose lemia ženkliai daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Skaityti daugiau: Penkios priežastys, kodėl reikia nuolatos prižiūrėti savo internetinį puslapį